Atliktas tyrimas rodo, kad depresijos simptomai gali pagreitinti kognityvinių gebėjimų silpnėjimą
Nnaujame Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp depresijos simptomų ir greitesnio pagyvenusių žmonių atminties silpnėjimo. Tyrėjai taip pat nustatė, kad prastesnė atmintis gali lemti depresijos simptomų sustiprėjimą vėlesniame amžiuje.
Atlikdami tyrimą, paskelbtą žurnale , mokslininkai išanalizavo maždaug 16 metų duomenis apie daugiau kaip 8 000 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius buvo 64 metai.
Dėl to jie padarė išvadą, kad „depresija ir atmintis yra glaudžiai susijusios ir, atrodo, abi daro įtaką viena kitai”, – aiškino tyrėjai savo pareiškime.
Tiksliau tariant, žmonės, kuriems depresijos simptomai pradžioje buvo ryškesni, turėjo didesnę tikimybę, kad vėliau jiems sparčiau blogės atmintis, o tiems, kurių atmintis buvo prastesnė, grėsė didesnė rizika, kad vėliau depresijos simptomai sustiprės.
Atsižvelgdama į analizės rezultatus, komanda daro prielaidą, kad depresija gali paveikti atmintį dėl pokyčių smegenyse, pavyzdžiui, neurocheminio disbalanso, struktūrinių pokyčių regionuose, svarbiuose atminčiai apdoroti, ir smegenų gebėjimo reorganizuotis bei formuoti naujas jungtis sutrikimų.
Jie taip pat aiškina, kad atminties trūkumų gali atsirasti dėl psichologinių veiksnių, pavyzdžiui, pasikartojančio mąstymo ar neigiamų jausmų apmąstymo.
Kita vertus, asmenys, turintys atminties sutrikimų ar sunkumų išlaikyti naują informaciją, gali pradėti jausti nusivylimą, pasitikėjimo savimi praradimą ir nekompetencijos jausmą. Visi šie veiksniai sukelia depresijos epizodus.
Atminties sutrikimai taip pat gali sutrikdyti kasdienį funkcionavimą ir socialinius ryšius, dėl to gali atsirasti socialinė izoliacija, o tai gali sukelti depresijos simptomus.
