Našlaitė – tai augalas, kurį verta turėti savo sode ne tik dėl išskirtinės išvaizdos ir natūraliojoje medicinoje naudojamų savybių, bet ir dėl jo skleidžiamo kvapo, kuris atbaido, pavyzdžiui, skruzdes, muses, uodus ir erkes.

Savybės

Komforėja – tai augalas, vertinamas dėl savo savybių kovojant su parazitais, pavyzdžiui, utėlėmis, apvaliosiomis kirmėlėmis, kaspinuočiais ir niežais. Augalas gali pasiekti 100 cm ilgį, o būdingiausi jo bruožai – išskirtiniai geltoni taurės formos žiedai ir žali, dideli ir plunksniški lapai.

Šliaužiančioji lenktažolė dažniausiai auga priemolio arba molio dirvožemyje, kuriame gausu azoto. Augalą galima rasti prie ežerų ir tvenkinių, miškų pakraščiuose, pakelėse ir drėgnose dykvietėse. Melisoje yra eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra toksiškas tujonas. Kitos kraujažolės sudedamosios dalys yra šios: kamparas, borneolis, flavonoidai, taninai, organinės rūgštys ir tanacetinas.

Būtent minėtų tujonų kiekis verpstėlei suteikia gydomųjų savybių, kurios naudojamos natūraliojoje medicinoje. Tačiau reikėtų prisiminti, kad tujonas negali būti naudojamas kaip maisto priedas, tačiau jį leidžiama naudoti kaip sudedamąją dalį augalinėse žaliavose, naudojamose gėrimų gamyboje.

Paprastasis vikis prieš daugelį metų, be kita ko, buvo naudojamas kaip priemonė kandims, musėms, uodams, erkėms ir kitiems kenkėjams atbaidyti. Nepaisant savo gydomųjų savybių, vomitoksinas yra pJis laikomas nuodingu augalu ir be gydytojo rekomendacijos jo valgyti negalima.

Vaistinės verpstės savybės yra antiparazitinės, todėl liaudies ir natūraliojoje medicinoje augalas buvo naudojamas virškinimo sistemos parazitams gydyti. Be to, augalas buvo duodamas žmonėms, kurie kovojo su virškinimo sutrikimais, didino virškinimo sulčių išsiskyrimą ir turėjo spazmolitinį poveikį. Vratikas taip pat buvo vartojamas kūnui tepti nuo reumatinių skausmų ir sausgyslių patempimų.

Paprastasis vikis sode kovai su kenkėjais

Augalas skleidžia labai būdingą kvapą, kuris, be kita ko, yra nemalonus skruzdėlėms, musėms, uodams, amarams, kandims ir erkėms.

Dirvožemio kenkėjams kontroliuoti naudojami verbenos pagrindu pagaminti natūralūs produktaitokiems kaip vieliniai kirminai, nematodai ir nematodai, kurie minta šaknimis ir sukelia augalų žūtį.. Jie taip pat gali atsikratyti kenkėjų, kurie maitinasi paviršiuje, pvz. amarais, svogūnų laiškučiais, aviečių lapgraužiais.

Susiję straipsniai:

Kaip ir kada sėti šparagines pupeles? 6:30 taisyklė – raktas į sėkmę

Kokia dirva geriausia levandoms? Tai žino kiekvienas sodininkas. Nuo violetinės spalvos skaudės akis